Snūduriuojančio balandžio vestuvės. Arba apie pasiilgtus keksiukus, parskridusius namo. Laura ir Lukas. 2017, balandžio 29d.

Labai seniai ruošiuosi papasakoti šią istoriją. Šiandien tai istorijai sukanka lygiai dveji metai!


Laura ir Lukas, nuotrauka © fotoidile.lt

Mūsų pažintis su Laura tęsiasi jau gana ilgai, o prasidėjo ji labai moteriškai, nuo grožio procedūrų – kai vienąkart užsukau pas ją manikiūrui ir daugiau nebenorėjau ieškoti kitos specialistės. Kartą atnešiau paragauti kažkokio pyragėlio. O tada ryšys jau ilgam tapo sutvirtintas desertais.

Nuo pat pradžių žavėjausi Laura, kaip stipria, tvirtai žinančia, ko nori, asmenybe. Ji taip pat buvo viena tų įkvėpėjų, raginančių nepamesti savo aistros, ieškoti būdų kaip įgyvendinti svajonę. Tuomet, kai išgirdau, kad jie susižadėjo su Luku, žinojau, kad jos prie altoriaus ištartas „taip“ bus ne ką mažiau užtikrintas. Ir nors Luką pažįstu ne taip artimai, visuomet jaučiu, kad jiedu kaip komanda – nestovintys vietoje, siekiantys savo tikslų ir vienas kitam esantys tvirčiausia atrama.

Tais metais, kai turėjo vykti vestuvės, vis dar stažavausi Barselonoje – kur mokiausi darinėti žuvį, skrudinti kalmarus ar pjaustyti daržoves emince ir torneado metodais, taisyklingai laikyti peilį (oj, kaip Laurai nepatiko šitų pamokų rezultatai pasilikę mano supjaustytuose pirštuose! ), kur miegas buvo iškeistas į darbą restorane, sporto salė į virtuvę ir kelionę iki jos dviračiu, o susirūpinusio lietuviško veido išraiška į tūkstančius šypsenų gatvėse. Apie grįžimą į Lietuvą jau planavau, bet kur čia nešyptelsi plačiai, kai vieną dieną gauni iš Lauros žinutę: „Klausyk, o tu jau būsi, tikiuosi, grįžusi, 2017 balandžio pabaigoje? Nes aš neįsivaizduoju mūsų vestuvių be tavo keksiukų!“. Taip jau nutiko, kad buvau laiku ir vietoje. Su tais užsiprašytais keksiukais, ponu tortu ir dar daug kitų saldumynų, kurie neleido užmigti iki pat ryto, kol buvo saugiai išgabenti į įvykio vietą. Ir nors oras tuomet dar nežadėjo vasaros, aš neabejojau, kad tai bus magiška diena.


Vestuvinis tortas, nuotrauka © fotoidile.lt

Daug klausimų renkantis asortimentą čia nebuvo, Laura tiksliai žinojo, kad nori būtent dviejų aukštų torto , o skoniai taip pat buvo išsirinkti akimirksniu – jos mylimiausias snickers ir rafaelo – svečių skonių įvairovei. Kompaniją tortui palaikė būrys papildomų desertukų, kurie, mūsų žiniomis, išnyko nuo stalo akimirksniu.

Saldus stalas, nuotrauka © fotoidile.lt

Na ir pabaigai ta saldžioji gražioji akimirka, kurias aš taip mėgstu kolekcionuoti – pirmasis Lauros ir Luko vedybinis torto gabalėlis! Jis visuomet savyje neša dalelę jaudulio ir magijos – magijos būti kartu, džiaugtis ir mėgautis gyvenimu ne ką mažiau nei savo pamėgtu desertu!

Pirmasis torto gabalėlis,
nuotrauka iš Lauros asmeninio archyvo